dampdicht maken

GARAMS NEPRALAIDUS SANDARINIMAS

Pastatas turi būti pralaidus ar nepralaidus garams?

Pagrindinis principas – pastatas ir jo izoliacija turi būti sausi. Ši diskusija vyksta nuolat, nes kuo storesnę izoliaciją įrengiate, tuo didesnės problemos gali kilti dėl drėgmės būste.

Pastato izoliacija skirta apriboti šilumos perdavimo nuostolius. Kai izoliacija yra sausa, didelės Rc vertės sumažina šilumos nuostolius ir yra sunaudojama mažiau energijos.

Namuose susidaro daug drėgmės (priklausomai nuo žmonių, skaičiaus iki 10 litrų per dieną). Tokius kiekius iš namų galima pašalinti tik vėdinant patalpas – paprasčiau tariant, vėdinimas yra būtinas.

Belgijos pastatų tyrimų institutas (CSTC/WTCB) rekomenduoja, pastato vidus turi būti nepralaidus drėgmei, o išorė – kvėpuojanti, o tai reiškia, kad izoliacija būtų apsaugota nuo garų įsiskverbimo iš pastato vidaus. Tai yra standartinis metodas, naudojamas tradicinėse sienų konstrukcijose ir šlaitiniuose stoguose, dažnai laikomas ta situacija, kai kondensato susidarymo tikimybė yra mažiausia.

dampdicht maken

GARŲ DIFUZIJA

Vandens garai visada juda iš zonų, kuriose yra didelė garų koncentracija (kur yra didelis garų slėgis) į zonas, kuriose garų koncentracija mažesnė. Garų slėgio skirtumas yra oro temperatūros arba santykinės drėgmės (RH) skirtumo iš abiejų pusių rezultatas.

Kai medžiaga vienoje pusėje kontaktuoja su oru, kurio garų slėgis mažesnis nei kitoje pusėje, pavyzdžiui, fasade ar stoge, dėl garų slėgio skirtumo vandens garai praeis per medžiagą. Šis reiškinys vadinamas vandens garų difuzija arba garų difuzija ir sukelia (vandens) garų srautą.

Drėgmė esanti namuose visuomet skverbiasi į zoną, kurioje yra mažesnė oro drėgmė (garų difuzija). Kad drėgmė nepatektų į pastato konstrukciją ir izoliaciją šiltojoje pusėje reikalinga garoizoliacinė membrana. Kadangi garoizoliacinė membrana turi sujungimų įvairiose vietose, drėgnas oras vis tiek pateks į pastato konstrukciją ir izoliaciją dėl to „nesandarumo“ oras atvės bei kondensuosis. Siekiant išvengti pastato konstrukcijos pažeidimų, pvz., pelėsio, kondensatas turi būti laisvai šalinamas į išorę: išorinė jungtis turi būti atspari vandeniui ir vėjui, bet pralaidi orui.

Drėgmės perdavimui (garų pernešimui) per pastato konstrukciją trukdo specifinis pasipriešinimas, kuris priklauso nuo medžiagos ir jos storio. Šis garų difuzijos pasipriešinimas yra išreikštas µ verte (miu vertė), bematis skaičius, lygus medžiagos garų varžos ir tokio pat storio oro sluoksnio garų varžos santykiui. Todėl medžiagos µ vertė rodo, kiek kartų didesnė medžiagos garų difuzijos varža nei tokio pat storio oro sluoksnio, dar vadinamo lygiaverčiu oro sluoksnio storiu, difuzijos varža

 

dampdicht maken

GARŲ KONVEKCIJA

„Drėgmės perdavimas (garų difuzija) dėl oro srauto, pavyzdžiui, per oro nuotėkius izoliacinėje medžiagoje, vadinamas konvekciniu drėgmės perdavimu. Drėgmės kiekis, patenkantis į pastato konstrukciją per šiuos nesandarumus, yra daug kartų didesnis nei drėgmės kiekis, patenkantis į medžiagą difuzijos būdu". Tai dar didesnė priežastis vengti oro nuotėkio ir statyti sandarias konstrukcijas.